Interviu su LIBERTE siela Ana:”Mėgstu švelnų, minkštą garsą ir minimalizmą.”

Gruodžio mėnesį leidykla Dangus pristato net du puikius post-folkloro scenos grupių albumus. Vienas jų – vilniečių grupės LIBERTE ilgai brandintas debiutinis CD “Jau aušt aušružė”, pristatantis lietuvišką folklorą ypatingai savitu, nauju ir švelniu skambesiu. 

Grupė LIBERTE (pranc. liberte – laisvė) susibūrė 2004 metais. Jos įkūrėja ir vadovė Ana Babuškina tuo metu buvo Vilniaus konservatorijos studentė. Dar studijuodama etnomuzikologiją Ana sukūrė nemažai folkloro kūrinių interpretacijų, tad gimė idėja sukurti muzikinį projektą. Grupės dainos iki šiol pristatytos keletoje rinktinių albumų, gyvai skambėjo koncertuose ir festivaliuose, taip pat kino filmuose ir teatro vaidinimuose.


Apie LIBERTE kūrybą, jos įtakas ir ilgai lauktą debiutinį albumą kalbame su grupės įkūrėja Ana Babuškina.

– Kokie LIBERTE kūrybos principai ir santykis su folkloru? Kaip apibūdintumėt savo muziką tiems, kas jos dar negirdėjęs? 

Ana: LIBERTE savaip traktuoja ir interpretuoja lietuvišką folklorą. Šį principą galima pavadinti improvizacija, nekeičiant pagrindinės melodijos ir teksto. Toks improvizavimas yra būdingas liaudies muzikantams ir dainininkams. Tai rodo folkloro rinkėjų praktika. Būna atvejų, kai užrašę tam tikrą dainą, po kurio laiko rinkėjai sugrįžta pas pateikėją, o pastarasis tą pačią dainą atlieka jau kitaip, su tam tikrais melodijos pakeitimais. Žinoma, tai priklauso nuo pateikėjų: vieni visada tiksliai atlieka dainą, kiti, linkę improvizuoti, gali melodiją interpretuoti įvairiai. Tai priklauso ir nuo kūrinio žanro. Jei daina yra apeiginė, melodija išlieka labai tiksli, tačiau jei kalbėtumėme apie meilės, jaunimo arba dar kokią nors ne apeiginę dainą, dažnai pasitaiko pakitimų. Lietuvių liaudies dainas stengiuosi interpretuoti organiškai. Man patikusią dainą ilgą laiką dainuoju ir kai imu girdėti jos tęsinį, sukuriu struktūrą ir muzikines partijas muzikantams. Yra dainų, kurių interpretacijas repeticijos metu sukūrė visas kolektyvas, tai pvz. “Žvilgso raselė”, “Tututūtututis” ir “Trepute martela”. 

– Debiutinis albumas išleistas praėjus gan daug laiko nuo grupės atsiradimo. Ar LIBERTE yra daugiau kūrybinis susivienijimas konkrečiam projektui, ar koncertavimui pasišventusi grupė? 

Debiutinis albumas išleistas šiais metais tik dėl finansinių aplinkybių. LIBERTE kolektyvas, deja, karts nuo karto išgyvena narių pasikeitimą. Tikraisiais grupės dalyviais galėčiau pavadinti Justiną (fleita) ir save, kaip kolektyvo įkūrėją ir beveik visų LIBERTE kūrinių autorę. Mes dviese likome iš pirmosios sudėties 2003 m., kuomet ruošiau savo diplominio darbo programą, kurią sudarė lietuvių liaudies dainų interpretacijos, atliktos Vilniaus konservatorijos studentų ir kviestinio perkusininko.

– Pagal pavardę esate rusė, tikrai nedažnas atvejis, kad kitos tautybės žmogus taip domėtųsi lietuvišku folkloru ir jam skirtų tiek kūrybos ir meilės. Kas Jus paskatino susidomėti lietuviška archaine muzika? Koks Jūsų asmeninis santykis su folkloru?

Mano tėvas yra grynakraujis rusas. Jo šeima atsikėlė į Lietuvą pokario metais, tad jis gimė Lietuvoje. Mano mama gimė Riešėje. Jos tėvas pagal pavardę buvo arba lietuvis arba latvis (iki šiol nežinau), o motina – lenkė. Mano senelis po pirmojo pasaulinio karo pateko į vokiečių nelaisvę, kurioje prabuvęs 20 metų, grįžo ir vedė. Todėl turiu maišyto kraujo. 
Lietuvišku folkloru susidomėjau neatsiktinai. Įstojau į Vilniaus konservatoriją pedagogikos ir folkloro ansamblio vadovės specialybę. Jau pirmojo kurso pabaigoje tikrai žinojau, kad studijuosiu būtent folklorą. Mūsų dėstytojai: Dalia Vaicenavičienė, Birutė Vilkauskienė, Audronė Vakarėnienė – tai žmonės, kuriems folkloras yra gyvenimo būdas. Savo nuoširdumu ir meile folklorui jie užkrėtė ir mane. Nepaprastas dainų, muzikinių tekstų grožis nedavė man ramybės. Jau antrame kurse aš su savo grupe (tuo metu mes grojome brit-pop muziką) sukūrėme ir atlikome liaudies dainos “Buva kiškelis” interpretaciją.

– Tarp LIBERTE demonstracinių įrašų teko girdėti ir labai gražią dainą apie pūgą rusų kalba – kodėl ji nepateko į albumą? Ar yra daugiau projektų, įrašų, kurie neįėję į albumą, gal juos išgirsime vėliau?

Tarp dainų, neįėjusių į mūsų debiutinį albumą, yra ir rusų kalba. Tai mano autorinės dainos. Šie kūriniai bus išleisti vėliau. Pirmąjį albumą sudaro lietuvių liaudies dainų interpretacijos ir keletas kūrinių, parašytų choreografijos spektakliams.

– Grįžtant prie debiutinio CD “Jau aušt aušružė”, išties stebina jo savitas švelnus muzikinis plauksmas. Kokie kūrybiniai dalykai, atradimai, muzikiniai sprendimai tokį skambesį subrandino? Ir kas buvo sunkiausia įrašinėjant?

Kažkokių specialių sprendimų nebuvo, tiesiog kaip sukūriau pirmąsias savo interpretacijas, taip ir toliau palaikėm šias tradicijas. Apskritai esu melodistė, mėgstu švelnų, minkštą garsą ir minimalizmą.

– Albumą įrašinėjo nemažai muzikantų, kaip suprantu jie su laiku vis keitėsi. Tikriausiai tai atėmė daug laiko ir pastangų albumą įgyvendinant? Ar sunku Vilniuje rasti muzikantų, kuriuos domintų tokia nestandartinė muzika? 

Albumą įrašinėti buvo tikrai sudėtinga, nes karts nuo karto reikėjo ruošti naują muzikantą. Bendrą situaciją įtakojo tai, kad LIBERTE yra visiškai nekomercinė grupė, turinti gana mažai koncertų, dažniausiai pasirodanti alternatyvios muzikos festivaliuose, todėl beveik visi LIBERTE muzikantai groja kituose kolektyvuose. Ir tai yra suprantama, tad suorganizuoti visus juos įrašams buvo labai sudėtinga.

– Klausant albumo dainas, dauguma jų sužavi nelyg šviesaus sapno nuojauta, perėjimu tarsi į kitą pasaulį. Lydintys įvaizdžiai – aušra, rūkas, žvilgėjimas… Ar tokie magiški gamtos momentai įkvepia dainų aranžuotes, ar labiau pačios dainos tokias nuotaikas (at)kuria?

Asmeniškai man, pačios dainos diktuoja tokią nuotaiką. Geriau pažinęs folklorą atrandi jame labai daug apeiginių, magiškų dalykų, simbolizmo. Daugelio senų laikų dainų tekstų negalima suprasti tiesiogiai – jie slepi savy daug paslapčių už, regis, visai paprastų žodžių, paslėpti tam tikri simboliai, reiškiantys kur kas daugiau nei matoma paviršiuje. Reikia tik mokėti juos perskaityti.

– LIBERTE muzikoje nemažai Jūsų autorinės kūrybos ne tik aranžuotėse, bet ir dainų žodžiuose, kompozicijoje. Kai kurios jų muzikiniu atžvilgiu gan neįprastos, ypač autentiško folkloro tradicionalistams? Ar teko dėl tokio kūrybinio požiūrio sulaukti kritikos?

Šiuo metu beveik pusę mūsų repertuaro sudaro mano autorinės dainos ir kompozicijos, nes dabar kuriu muziką choreografijos spektakliams. Kritikos dėl neįprastos lietuviško folkloro interpretacijos iki šiol nesu sulaukusi. Mano dėstytojai LMTA – Dalia Urbanavičienė, Daiva ir Evaldas Vyčinai – tikrieji tradicijos saugotojai, tyrinėtojai ir puoselėtojai. Labai daug ko iš jų mokausi. Studijų metu dainuojame tradiciškai, aš palaikau tradicinį atlikimą, bet šiuo klausimu turiu savo požiūrį ir nuomonę. Viskas juda i priekį, keičiasi, daug dainų ir muzikos prarado savo funkcijas, nes žmonės jau retai kur arkliais aria žemę, rankiniais pjautuvais nepjauna rugių, nedaug beliko žmonių, pavasarį išginančių gyvulius į laukus. Šių darbų metu atliekamos dainos, praradusios savo funkcijas, tampa grožinėmis. Kurdama pirmąsias interpretacijas galvojau apie tai, jog mano pagrindinis tikslas yra parodyti jaunimui, ne itin besidominčiam folkloru, kokių gražių yra lietuvių liaudies dainų. Toks pateikimas gali priartinti juos ir prie tradicinio folkloro, juk LIBERTE savo repertuare turi ir tradiciškai atliekamų kūrinių. Daug kompozitorių savo kūryboje naudoja liaudies motyvus. Taip pat ir aš: savaip girdžiu tą muziką, o klausytojai tiesiog turi laisvą pasirinkimą. 

– LIBERTE muzika susijusi ir su kitom meno rūšim – kinu, teatru, šokiu. Papasakokite daugiau apie tai. Kokios naujos mintys ir sumanymai laukia įgyvendinimo artimiausioje ateityje?

Visų pirma parašiau muziką meniniam Ruslano Korostenskio filmui “Tavo širdies šiluma”. Praėjus nemažai laiko nuo šio darbo, sukūriau muziką Jekaterinos Deineko soliniam šokio spektakliui “Apverstoji”. Praėjusiais metais su Jekaterina sukūrėme bendrą projektą – choreografinį spektaklį “Takumas”, kurio metu skamba gyvai atliekama muzika.
Dabar vėl dirbu su choreografe Jekaterina Deineko ir režisiere Erika Stankevičiūte, kurios stato šokio – dramos spektaklį trims asmenims. Jame aš dalyvauju kaip kompozitorė ir atlikėja. Spektaklio “Noč do dnia” (Naktis iki dienos) premjera numatoma 2011 metų pradžioje. Dainos, sukurtos šiam spektakliui, yra rusų kalba, tad nutariau įrašyti dar keletą papildomų dainų ir išleisti albumą. Manau jis turėtų pasirodyti pavasarį.